užkabaris

ùžkabaris sm. (1) NdŽ; RtŽ žr. užkaboris: 1. BŽ168, NdŽ Mane įkišo užkabarin Tsk. | prk.: Kaipgi čia dabar visa tai iš kažin kokių gilybių išvadinus, iš paslėptų tamsių užkabarių? Vaižg. 2. Purvinais skersgatviais ir užkabariais nuvedžiau jį švento Mikalojaus bažnytėlėn A.Sm. 3. N, [K], NdŽ, KŽ durų vyrius, įkaba.